Ką reiškia būti blog'o rašytoja?

Pamenu, panašiais žodžiais prasidėjo vienas įrašas Forbes klubo blog'e. Tuokart skaitydama atidžiai nagrinėjau kiekvieną punktą, rinkau informaciją apie tai, kas manęs laukia, ko turėsiu griebtis ir ką teks išmokti. Ir žinote ką? Labai apsirikau. Nieko imtis man neteko.

Sutikdama prisijungti prie Gravity klubo blog‘o dar neturėjau aiškios vizijos kuo tiksliai čia užsiimsiu. Buvo svarstymas aprašinėti kolekcijas ir užsiimti panašaus pobūdžio įrašais ir nors man tai būtų patikę.. juk jau tada turėjome apsčiai blog‘ų, kuriuose pateikiama ši informacija, tad koks tikslas kartotis? Na, nebent pateikti savo asmeninį, kitokį požiūrį, bet tai jau sviestas sviestuotas, nes arba tau rūbas patinka, arba ne ir nieko tu iš jo neišpeši, jei vertinsi jį ne pagal aprangos kontekstą, o tiesiog tokį, kokį matai. Tad kolekcijų aprašymai – out.

Nuo žodžių „aprangos kodai“ man akys ant kaktos iššoko. Apskritai niekad nesuprasdavau, ką reiškia tie visi „pilno dydžio rūbai“ (net ir dabar nežinau ar gerai pavadinau). „Kodas“ man asocijuojasi su programavimu, sudėtingomis kompiuterinėmis komandomis ir su viskuo, kas painu, tad žinodama, kad kažkas kažkur ieško „KODŲ“ aš rimtai sunerimau. Tuo metu mano mintyse sukosi vienintelis klausimas „į ką aš čia įsivėliau“. Šiek tiek aprimus atradau Liambos įrašą, kuriame nuosekliai aiškinama, kaip ieškoti tų „kodų“. Pasirodo, jog per greitai supanikavau, bet vis tiek visas tas „kodų“ reikalas buvo ne man, tad ši misija – out.

Pagalbinių lėlių neturėjau ir neturiu, nes tikrai tingėčiau žaisti dar bent vienoje papildomoje versijoje, tad sekti žaidimo naujienų ir aprašinėti, kas galimai laukia ir mūsų versijos žaidėjų, deja, bet negalėjau. Photoshop‘int nemoku ir atvirai pasakius, nors ir mėginu mokytis, man tai vis tiek per sudėtinga. Neturiu nė lašo kantrybės ir visiškai nesuprantu tų paint.net ar paties photoshop funkcijų (nors ne kartą bandžiau naudotis patarimais ir pamokėlėmis). Dėti mėgėjiškai sukonstruotas nuotraukas.. turbūt ne tokia gera mintis.

Bet žingsnis jau buvo žengtas, prisidėjau prie blog‘o kūrybinės komandos, o pasiplauti tikrai nenorėjau. Bėda ta, kad visi keliai pasirodė per daug sudėtingi. Tuomet galvojau: „po galais, ar gali paprasta mergiūkštė kažką doro blog‘e nuveikti?“ Ir žinokit, kad gali! 

Aš per daug galvojau apie tai, ko nemoku ir negaliu. Visai nesusimąsčiau apie tai, ką aš galėčiau padaryti. Protui nušvitus supratau, kad nebūtina lygiuotis į kitus blog‘us ir daryti tai, ką daro visi. Kodėl nepabandžius kažko naujo?

Naujumas. Štai ko aš visuomet pasigendu kitų klubų blog‘uose. Atmetus visus mus žinomiausius blog‘us, kurie yra nepakeičiami informacijos šaltiniai, likę tiesiog nublanksta. O taip norėtųsi pajausti kitų klubų dvasią, iš arčiau pamatyti juose verdantį gyvenimą. Dabar galima apsivemti nuo tų eilinių kolekcijų aprašymų ir kito panašaus šlamšto. Apskritai, labai juokinga, kad beveik visi klubai turi blog‘us.. Ir kalbu ne tik apie tuos vaikiškus klubus, bet ir apie kai kuriuos „geresnius“. Betgi dabar tokia mada, jei jau turiu klubą, tai reikia ir blog'o. You are so wrong..

Taigi ta „paprasta mergiūkštė“ ėmėsi darbo. Ir neieškau aš kodų, photoshop‘inu minimaliai. Mano ginklas – mano galva, iš kurios ateina viskas, apie ką rašau. Kam verstis per galvą, jei kažko nesupranti? Verčiau pasinaudoti tuo, ką turi ir gali, susikurti savus metodus.

Ką man reiškia būti blog‘o dalimi? Turbūt, kad nemažai.

Pliusai:

+ Iškrova. Čia gali išreikšti ne tik kilusias idėjas, bet ir emocijas. Labai dažnai kyla pagunda parašyti kokį kritišką ar kandų įrašą, bet tuojau susigriebiu, kad galiu įsivelti į kokį ginčą ir nors pyktis aš mėgstu (aha, keistuolė), bet nesinori į visą tai įtraukti ir klubo.

+ Pagyrimai. Klube turiu tvirtą palaikymo komandą ir turbūt neužtektų žodžių, kuriais galėčiau padėkoti Paulai, Nath, Elizabetei, Džiozefinai ir Kleo. Iš šito penketuko visuomet sulaukiu didžiausio palaikymo.

+ Saviraiška. O kaip kitaip įgyvendinti visas idėjas? Kur kitur pasidalinti savo mintimis apie MA? Juk nepulsi savo asmeninėje facebook paskyroje rašyti, kaip tave užkniso podiumų neteisybė MA ar blankios ir neįdomios naujos drabužių kolekcijos.

Minusai:

- Savigrauža. Mano gebėjimas planuoti laiką yra katastrofiškas. Visuomet įrašus parengiu daug vėliau nei planuoju. Niekad neapgalvoju galimų kliūčių: laiko neturėjimo ir tinginio. Būna prisižadi, kad įrašas bus rytoj, o atsiranda jis tik po savaitės. Tai ir bėgi ieškoti tų pernykščių lapų, po kuriais patogiai sau slepiesi.

- Badmetis. Čia tas periodas, kai visiškai nerandi naujų idėjų. Kaip ir pastaruoju metu. Sėdžiu susiėmus už galvos, žiopsau į kompiuterio ekraną ir bandau „išgimdyti“ kažkokią naują rubriką. O tuo tarpu galvoje:

- „Ai, žodžiu“ periodas. Būna toks metas, kai pamatai, kad niekas niekuo nesidomi. Kai kitos žaidėjos parodo kur kas daugiau susidomėjimo, nei tavo klubo narės. Tada galvoji: „tai kam aš čia rašau?“ Ir vėl susivokiu, kad neteisingai mąstau. Juk rašymas turi būti nepriverstinis. Rašai, kai tau pačiai yra noras, kai tau pačiai įdomu. Ir kaip tada smagu, kai yra tie penki žmonės, kurie pastebėjo ir įvertino, su kuriais gali padiskutuoti apie savo įrašus ar sulaukti pasiūlymų, kaip juos patobulinti. Bet gal čia tik aš tokia, kuriai MA yra kažkas daugiau, nei tik lėlės rengimas.

All in all...

                            ...įsitraukus į blog‘o reikalus, išlipti būtų sunku. Kažkokia jėga čia įtraukia taip stipriai, kad kartais net nesusimąstai „ar ne per daug laiko aš čia praleidžiu?“ Tada kamuoji save, prievartauji savo smegeninę, kad tik gimtų tos naujos idėjos. O tas saldus jausmas, kai tau pavyksta!!! Man pačiai nesinori sėdėti be darbo. Paula, besirūpindama manimi, dažnai klausia „o tu dar gyvenime kažką veiki?“ arba pirštu pagrūmoja „nedirbk tiek daug“. Bet nieko tu su savimi nepadarysi, kai naktį staiga prabundi šovus naujai idėjai. Negi imsi ir paliksi ją neįgyvendintą?

O parašyti tokį keistą įrašą aka išpažintį, lėmė du dalykai.

Pirmiausia, po pirmuoju Nath įrašu (jetus, kokia ji šaunuolė!) pamačiau labai gražų komentarą.

Originaliausių! Tas išsvajotas žodis, kurio taip ilgai laukiau. Prisidėjusi prie blog‘o rašytojų iškart pasakiau Paulai, jog labai noriu, kad mūsų blog‘as būtų kitoks, kad jis pritrauktų daugiau skaitytojų dėl savo kitokio turinio (nežinau, ar lygiai taip ir pasakiau, bet mintis buvo būtent tokia).

Mūsų blog‘as – pramoginio turinio. Jame viskas tiesiai iš gravitiečių galvų, pritaikyta būtent blog‘o ir jo skaitytojų poreikiams. Apie sėkmės dydį – atskira kalba, tačiau bet kokiu atveju, sulaukus nors vieno komentaro, nors vienos peržiūros, jau galima džiaugtis. Vienas bendramintis yra pakankamai daug, jog kurtum ir nesustotum.

Antra priežastis labai bjauri. Klubo viduje sulaukus kritikos, teigiančios, jog „per mažai darau“, jog „man laikas pasijudinti“, jog „per mažai koncentruojuosi į klubo nares“ pagalvojau, kad nesuprantu kas vyksta. Ar aš tikrai jau tiek mažai darau? Ar tikrai pamiršau klubo nares?

Atsakant į tokį pareiškimą stipriai daužėsi širdis ir rankos nepaliaujamai drebėjo. Nežinau ar iš pykčio, ar iš nevilties, bet tikrai prastai jaučiausi. Tada nusprendžiau, kad viskas, nieko nebedarysiu ir liksiu tik prie interviu. Bet kur tau! Berašant šį įrašą, kilo dar dvi naujos mintys.. Ar galėčiau aš save sustabdyti? Kažin.

Apie ateities planus.

• Nežinau kiek tai būtų įdomu skaitytojoms, tačiau man be galo norisi įtraukti ir realybės į blog‘o turinį. Galų gale, juk už kiekvieno kompiuterio ekrano slypi vis kitokia unikali asmenybė. Ar nebūtų smagu pasidalinti realiomis rekomendacijomis ir patarimais apie... bet ką?

• „Mėnesio stilingiausią“ buvau nusprendusi mesti už borto. Vėliau pagalvojau, jog paprasčiausiai perkelsiu ją viso MA mastu, o to priežastys labai įvairios:

- mūsų klube dažnai keičiasi narių sudėtis, tad sunku kažką išrinkti, kai nesi garantuotas, kad tas žmogus nedings.

- dažniausiai akys krypsta vis į tuos pačius žmones, tad ir rinkimas tampa beprasmis.

- šaunių derinių pastebiu visame MA ir labai norėtųsi juos išskirti.

• „Late Night Talk“ vyks ir toliau. Tai mano naujausias, gana ilgai brandintas kūdikis, kurio vargu ar galėčiau atsisakyti.

• Turiu slaptą (o dabar jau nebe slaptą) svajonę surengti konkursą tarp visų norinčių MA žaidėjų. Konkurso griaučius turiu, tik svarstau į kokį kūną juos įvilkti. Kitas klausimas – žaidėjų noras ir entuziazmas, bet atsižvelgiant į interviu dalyvių sąrašą – tai neturėtų būti problema.

• Dvi naujos idėjos: viena skirta klubo narėms, o kita bendro pobūdžio įrašas-palyginimas, apie kurį kol kas nutylėsiu.

• Jeigu viskas neužknis, paskelbsiu jau seniai kurtą ir daugybę kartų koreguotą „5 punktų sąrašo“ įrašą, nors dabar jį perskaičius supratau, kad turbūt teks vėl taisyti. Oh well.. iki egzaminų sesijos pradžios dar geras mėnuo, tad gal kaip nors prisiruošiu.

Įrašas gavosi ilgesnis, nei tikėjausi, bet man visada taip. Pasirodo nemoku planuoti ne tik laiko, bet ir turinio ilgio. O ką darysi... (labai mėgstu dėlioti daugtaškius, o kaip sakė Paula ir Kleo „dėliojant daugtaškius atrodai protingesnis“).

Geros nakties ir ramaus miego. Kaip visada lauksiu patarimų/nuomonių/pritarimo arba atvirkščiai.

Vos nepamiršau. Kviečiu užsukti į atnaujintą narių puslapį. Tai paskutinis mano darytas darbelis.

-Den-