2017 m. liepos 31 d., pirmadienis

Liepos ikonos

Labas vakaras.
Nusprendžiau, kad šiam įrašui pasikviesiu pagalbininkę. Pagalvojau, kad būtų įdomu pamatyti kaip tą patį derinį vertina kitas žmogus, nes man dažnai kyla tam tikros asociacijos, kurias pačiai sunku paaiškinti. 
Kadangi pastaruoju metu Clarke degė entuziazmu ir vis norėjo kažko imtis, ėmiau ir parašiau - pakomentuok panelių aprangas. Žinoma, su perspėjimu, jog kritikuoti nereikėtų, nes mes čia ne smerkti susirinkome.

Buvau atrinkusi ganėtinai daug gražių derinių, bet galiausiai palikau keturis pačius įsimintiniausius. Galima sakyti, kad jie kažkuo panašūs vieni į kitus: tamsoki, paslaptingi ir šiek tiek raganiški. Taip pat pabaigoje pridėjau vieną papildomą derinį, kuris tiesiog linksmai nuteikė.


Dominyka258

Šįkart visur sužaidė spalvos ir raštai, į pačius drabužius nė nespėjau įsigilinti, kai akyse išdygo cirkas, o ausyse pasigirdo besisukančių karuselių garsai. Tik čia ne tas nuotaikingo cirko scenarijus, o labiau primenantis „Silent Hill: Revelation“ sceną apleistame ir šiurpiame karuselių parke. Kažkuria prasme Dominykos lėlės veidas man iš tiesų primena Alessą: pagiežingos akys, pyktis. Susidarė toks įspūdis, jog ji draugiškai palydėtų tave į pragarą ir dar mandagiai pasiteirautų, ar tau ne per karšta.


Bet „Silent Hill“ jau kvepia seniena (nors tai tik 2013 m. filmas, bet žinant kaip sparčiai tobulėja kino industrija..). Peržiūrėjau kelias filmo ištraukas – pigu ir kiek kvailoka, o Dominykos „nupiginti“ tikrai neketinu. Man ji atrodo gąsdinanti, bet kur kas aukštesniame lygyje, todėl su šituo deriniu būčiau liepusi jai pasirašyti kontraktą su „American Horror Story“. Kažkodėl įsivaizduoju ją puikiai pritampančią ketvirtame sezone „Freak Show“, kurio tematika ir buvo cirkas.


Clarke: Derinys atrodo kaip pašėlusios, maištaujančios merginos, kuriai mama liepė užsimauti gražų, rožinį sijonėlį ir užsidėti kaspinėlį ant galvos. Aišku, realybėje to nelabai suderintume, bet už tai Mados Arenoje viskas atrodo labai gerai. Palaidinė/liemenėlė atrodo lyg susijungusi su sijonu ir sudaro suknelę, o choker‘is papildo kaklo sritį. 

Karcė

Klasikinis spalvų derinimas, o klasikinis reiškia tai, kad pro šalį tikrai neprašausi. Bet ir pataikyk tu man viename derinyje sudėti absoliučiai visus kiečiausius drabužinės perliukus. Tiksliau vienus IŠ kiečiausių. Šakės. Žiūriu ir galvoju, jog tikrai ne be reikalo ir pati taip dažnai naudoju tuos pačius akcentus. Tokie neįpareigojantys, ne tematiniai, prie daug ko ir su daug kuo derantys ir apskritai labai jau žavingi.
Baisiausia, kai kiekvieną kartą galvoji, kaip čia reikės susilaikyti ko nors nesukritikavus, nes retai kada būna, jog patiktų absoliučiai viskas derinyje. Ačiū, Karce, už tą retą kartą.

Clarke: Aprangoje vyrauja neryški geltona ir juoda spalva. Derinį labiausiai pagyvinantis dalykas, manau, yra vėrinių rinkinys ir šventinis makiažas. Kelnės su fishnet pėdkelnėmis yra labai populiarus dalykas ir jos čia išties atrodo gana elegantiškai ir skoningai, ne taip kaip kituose deriniuose. Vėjui beveik pasiduodantys plaukai suteikia mielo žaismingumo.

Anvila

Ar jums dabar nesinori susisukti atgal į savo kiautą ir šliaužti slėptis po lova? Man tai norisi ir net labai.
Čia tas kartas, kai didžiuojiesi savimi, nes manai, jog padoriai aprengei lėlę, o tada pamatai tokį derinį ir galvoji „kodėl mano lėlė tokia bomžė“? Tada susirenki savo nušiurusias drapanas ir suki galvą, kaip iš tokių paprastų ir jau daug kartų matytų bei viso MA išnešiotų ir sunešiotų rūbų dar galima sukurti kažką tokio... Nors kiekviename derinyje dar reikėtų nepamiršti ir asmenybės, o šita lėlė ją turi. Nežinau ar viskas būtų taip pat, jei ne tos gilios juodos akys ir piešiniai ant kūno. Man atrodo šį kartą lėlė papuošė rūbus, o ne rūbai lėlę.

Clarke: Derinyje labai daug detalių, bet jis neatrodo perkrautas, kas yra pagirtina. Labiausiai mane žavi panaudota skara ant pakaušio ir marškiniai/maudymukas sukištas į džinsus. Šią skarą yra sunku pritaikyti, bet jeigu ją panaudoji ir panaudoji GERAI – medalis vietoj, o marškinius/maudymuką nemačiau, kad kas nors panaudotų ne prie sijono, o prie kelnių. 

Dalia

Dalytė turbūt taps etatine šių įrašų dalyve. Ir dievaži, tikrai stengiuosi vertinti objektyviai ir neprisirišti prie konkrečios žaidėjos stiliaus, bet prieš vėją nepapūsi.
Šitą derinį jau turėjau išsisaugojus rašydama pirmąjį įrašą, bet kadangi techniškai jis buvo liepos 1 d. tai ir palikau ateičiai.
O ji vis dar iš kitos planetos! Tik dabar mažiau modernizmo, mažiau „pilkos masės“ akcentų ir kur kas daugiau laisvės. Lyginant su praėjusiu deriniu, tai mergina pasileido kasas (šiaip jau - kuodus) ir įšoko į daug autentiškesnį stilių.
Visas derinio koloritas labai žaismingas. Ta vidurinė rusva sijono spalva viršutinėje dalyje man atrodo rausva ir dėl to labai gražiai susilieja su švarkeliu. Na ir sakinys gavosi. :D
Ir visada be proto mielai atrodo iš švarkelio išlindusios tų marškinukų rankovės! Šiek tiek primena Renesanso didikų apdarus. Jų apranga visada atrodydavo tokia griozdiška ir sunki, o tos kyšančios rankovytės lyg vaikystės priminimas, plevėsuojantis lengvai ir nerūpestingai.


Clarke: Neseniai buvusios klubo kolekcijos drabužiai, kurie dulkėja mano spintoje seniausiai pamiršti ir net nesuprantu, kur galėčiau juos panaudoti. Bet va ši panelė ištraukė juos į dienos šviesą ir jie atrodo kuo puikiausiai! Labiausiai patinka marškinukų ir „bumbulinės“ rankinės panaudojimas. Visas vaizdas atrodo kuo puikiausiai ir nenuobodžiai, ko šiais laikais pilna visame MA.


BONUS

Pamačius Aliaskos derinį, net rankomis suplojau. Kaip visada, jei jau žiema, tai ir deriniai žiemiški, jei vasara, tai ir lėlė vasariška, bet tik ne pas Aliaską. Kažkaip net „ant širdies“ gera pasidarė, kad tarp visų pliažinių mergaičių radau kažką kitokio.



O šitas kitoniškumas ir drąsa išsiskirti man priminė keletą gerų memų:




„When it's summer, dare to dress as if it's winter“ - galėtų būti Aliaskos citata.


Tai toks tas liepos įrašas - tamsokas, nelabai vasariškas, bet kai aš nesu vasaros fanė, tai visi deriniai pradžiugino akytes.

Skubu žiūrėti naujos GoT serijos. Gero vakaro visoms!



-Dani-




2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

Gravity summer diary

Labas vakaras.

Šį kartą įrašui mintį pakišo Fredereka. Mums bekalbant apie vasaros planus, ji papasakojo sugalvojusi užrašinėti savo vasaros veiklą ir taip stebėti ką spėja nuveikti ir kaip praleidžia laiką. Čia man ir dingtelėjo mintis, kad imsiu ir pasiūlysiu klubietėms pasidalinti savo vasaros įspūdžiais.
Iš pradžių norinčių atsirado tiek, kad jau išsigandau pagalvojusi, kaip viską reikės sutalpinti į vieną įrašą. Bet juk tai eilinis scenarijus: pradžioje didelis susidomėjimas ir entuziazmas, o vėliau viskas staigiai užgęsta. Tik jau šiuo atveju pykti tikrai nėra dėl ko, juk jei nenuveikei kažko tokio, kuo galėtum pasidalinti, tai ir nesidalini (čia mano atvejis..).

O kaip man sekėsi?
Hmm. Konkrečius ir išbaigtus variantus (nuotraukas ir aprašymus) gavau iš 6 panelių. Galite paskaičiuoti. Gravityje dažniausiai būna apie 40 narių, o šiuo metu sudalyvavo 6. Kitos atsiuntusios nuotraukas pamiršo aprašymus ir jų negavau, kad ir kiek rašiau ir prašiau, tai tokiu atveju į įrašą dėti negaliu, nes juk nesukursiu aprašymo už kitą žmogų.

Kodėl šitas įrašas vis tiek egzistuoja? Todėl, kad pamačius kitų panelių nuotraukas ir nuoširdžius aprašymus tikrai negalėjau nepasidalinti. Kas pasistengė, o kas patingėjo - visai nesvarbu, nes galutiniu variantu pati likau patenkinta.

Galvodama apie vaizdinę pateiktį, nusprendžiau, kad simboliškai reikėtų priminti ir apie MA, o geriausias variantas buvo prie nuotraukų pridėti lėlės rankas, kurios tarsi vartytų nuotraukų albumą, dienoraštį ar tiesiog klijuotų nuotraukas ant lentos. Du tokius rankų šablonus man sukūrė Mmigliux (Alaska). Parinkau keletą skirtingų fonų, juose sudėliojau nuotraukas ir įterpiau rankų šabloną. Kažkaip, kažkas pavyko.


Dear diary!


Tinaaa

Tai vaizdas nuo Dalsnuten kalno Norvegijoje (vidurinė nuotrauka). Jei paklaustumėte ar patiko, nedvejodama atsakyčiau - tikrai taip! Vaizdas pasakiškas! Tai šalis, kurioje patyriau tikrai daug nepakartojamų įspūdžių.
Taip pat turėjau galimybę pamatyti Norvegiją iš paukščio skrydžio.. Kažkada bijojau skraidyti lėktuvu ar net  pažvelgti pro langą skrisdama, bet ryžausi šiam skrydžiui ir esu labai patenkinta. Patiko absoliučiai viskas!!
Beje, aptikau įspūdingai sužydėjusį medį.


Arabela

Tai buvo mūsų šeimos diena. Smagiai leidome laiką mieste. Nors oras buvo siaubingas, tačiau tai neužgesino mūsų šventinės nuotaikos. Vėliau vakarą ramiai praleidome prie jūros, besikalbėdami apie viską, nuo smulkmenų iki aktualiausių temų.
Beje, gyvenu Klaipėdoje, tad ir jūra mums tokia įprasta ir pažįstama..

~Sėkmė šeimoje priklauso nuo prasmingų pokalbių su sutuoktiniais ir vaikais. Nutrauk šiuos pokalbius, ir šeimos nebeliks.○~ Robin Sharma



Elizabetė

Vos tik prasidėjus vasaros atostogoms mano šeimyna sumąstė kažkur pakeliauti, o tai buvo puiki proga, kadangi oras nedžiugino saule ir visa šeima buvo namuose. Nusprendėm pasirinkti gana artimą tikslą – Druskininkus. Pirma stotelė buvo prieš daug daug metų aplankytas Grūto parkas. Mano nuomone – mokėti tiek pinigų tikrai neverta. Atvažiuoti šeimoms su mažais vaikais – čia rojus. Jie turės kur dūkti, žaisti ir smagiai praleisti laiką ant žaidynių ar šiaip pažiūrėti į vištas bei kitus gyvūnus. Ten esančios statulos gana gražu, tačiau kaip man  meehh. Vienu žodžiu, patiko tik mieganti meška ir keletas skulptūrų su įdomia kompozicija.  Šiek tiek nusivylę patraukėme į pačius Druskininkus. Ten užsukome į iliuzijų kambarį. Ir kaina buvo normali, ir emocijos daug geresnės. Patiko apverstas kambarys, veidrodžių labirintas, o labiausiai širdelę paglostė – paukščių takas.


rozaly123

Laisvalaikiu visuomet važinėju dviračiu, o kadangi esu iš Kauno, labai mėgstu dviračių trasą, kuria galima nuvažiuoti arba iki Kauno pilies, arba iki pat Lampėdžių.
Būtent šią dieną dviračiais važinėjomės su draugų kompanija ir nusifotografavau visiems kauniečiams (o gal ir ne tik?) gerai žinojome vietoje – Nemuno krantinėje, kitapus „Kartu Kauną” užrašo.


Lady-Aistė

Mano trumpas vasaros pasivaikščiojimas su drauge gimtadienio proga po savo miestą – Uteną. 
Pirmiausia apsilankėme Miesto sode. ,,Miesto sodas- tai  nedidelis parkas (2,65 ha) Utenos miesto centre, skirtas trumpam atokvėpiui. Miesto sodas įkurtas apie 1930 metus, pertvarkytas 2009 metais. Jame yra dvi dekoratyvinės skulptūros ("Atgimimas" - autorius Jonas Šimonėlis, "Atrask savo laimę" - autorius Kęstutis Musteikis).  Miesto sode  jauku pasėdėti  ir   pasigrožėti  daugiamečių gėlių gėlynais. Miesto sodas su Dauniškio ir Vyžuonos parkais jungiasi į nedalomą visumą, besidriekiančią per visą Utenos miestą.“

Vėliau nukeliavome į Dauniškio parką. Trumpai apie jį. ,,Vaizdingas Dauniškio parkas yra pamėgta uteniškių ir miesto svečių poilsio vieta. Dauniškio ežero pakrantėse žaidimų aikštelėse krykštauja laimingi vaikai, senyvo amžiaus žmonės čia randa ramybę ir gryno oro oazę. 2011 metais Utena atšventė 750 metų jubiliejų. Šios šventės proga Dauniškio ežeras pasipuošė šviečiančiu ir grojančiu fontanu su vandens ekranu (fontano programos demonstruojamos šiltuoju metų sezonu).“ 


Fredereka

Birželio 1 d. Vasara prasidėjo vienu iš mano mėgstamiausių užsiėmimų - fotografavimu. Tik tą dieną turėjau naują nedidelę patirtį. Kadangi tai vandens gėlės, bridau į vandenį, kad jas įamžinčiau, o šalia esanti draugė gąsdino sakydama, kad mane užpuls bebrai. Bet neužpuolė. :D
Birželio 2 d. Mano miestelyje vyko Pasienio Fiesta kurioje koncertavo „2 Donatai“ ir „Pinup Girls“. Nors tiesą sakant, kai dainavo „Pinup Girls“, buvome išėjusios pasivaikščioti, nes nelabai patiko, o kai sceną perėmė „2 Donatai“ reikalai taip pat nelabai pasitaisė.
Birželio 3 d. Kadangi Fiesta vyko dvi dienas, antrąją dieną koncertavo Donatas Montvydas. Tad žmonių susirinko žyyymiai daugiau nei pirmąją dieną. O 12 valandą leido fejerverkus, kurie dievaži, buvo geresni nei per Naujuosius metus.
Birželio 13 d. Su šeima ir giminėmis grįžusiais iš Airijos, aplankėm Grūto parką. Mamai jis labai nepatiko, nes jame buvo pilna sovietinių statulų. Bet labiausiai visiems patiko gyvūnai. Daugiausia ten buvo įvairiausių rūšių paukščių. Taip pat buvo zebrų, elnių, kupranugarių, stumbrų, lapių, bei juokingų meškų.

_________________________________________________

Geriausia tai tas, kad sugalvojusi įgyvendinti tokią idėją pati neturiu kuo pasidalinti. :D Bet labai netikėtai atsirado darbelis vasarai ir visą laiką praleidau nuobodžiai tūnodama ofise. Beje, ten nutiko gana juokingas įvykis. Tvarkydama dokumentus ir dėliodama įmonės sąskaitas, pamačiau vieną sąskaitos kvitą, kurį tuoj pat nufotografavau ir išsiuntinėjau draugėms. Esmė buvo tos įmonės, išrašiusios kvitą, pavadinimas. O jis tikrai apibūdino mano tuometinę nuotaiką ir apskritai visą būseną (nes pagalvokit: ankstus rytas, neišsimiegojus, sėdžiu kažkokiam ofise ir kuičiuosi po dokumentus, nors tikrai nesu popierinė „žiurkė“).


Lavonas. Būtent kaip lavonas tuo metu ir jaučiausi. Bet po šito radinio kažkaip net nuotaika pakilo. :D

Šiam kartui tiek. Jei atsiras daugiau įspūdžių - bandysiu sukurti ir antrą įrašą. Galbūt ir pati nebesijausiu, kaip lavonas ir nuveiksiu ką nors įdomesnio, nes, na, pripažinkim, mano dabartinis ofiso gyvenimas nebūtų įdomus. :D

Labai labai ačiū, jei išskaitėte iki galo! O didžiausia padėka Alaskai!!!

Papasakokit savo vasaros įspūdžius, gal bent jau jūs nebūsit tokios mirusios, kaip aš. ;)



-Dani-

2017 m. liepos 1 d., šeštadienis

Birželio ikonos

Labas vakaras.

Kaip ir buvau sakiusi, „Mėnesio stilingiausios“ įrašus praplėčiau viso MA lygiu. 
Tik pirmiausia pagalvojau, jog pavadinimas buvo labai prastas, nes iškart brukdavo idėją, kad tik įrašuose esančios panelės yra gražiausios, o taip nėra. Antra, šio pobūdžio įrašai yra paremti tik mano asmenine nuomone, tad vėlgi tas vienos ar kelių panelių išskyrimas, kaip „stilingiausių“ buvo gana netikslus. Ir kaip visada, įrašo pavadinimas tapo didžiausia problema, nes niekaip nesugalvojau tinkamo.
Bet tai  už mane atliko ant stalo gulintis Agnės Jagelavičiūtės žurnalas „Aš - ikona“. Ir kaip ji pati sako - „kiekviena moteris ar mergina yra ikona“. Va ir pavadinimas, be jokių aukštesniojo laipsnio formų, kurios nori nenori kažką ima ir išaukština.

O kas toliau? O toliau nuostabios merginos ir dar nuostabesni jų deriniai, kurių specialiai tikrai neieškojau, o paprasčiausiai „užmačiau“, susižavėjau ir dalinuosi su visomis. 

Konkretaus derinių ar panelių skaičiaus taip pat nėra. Viskas priklauso nuo to, ką atrasiu beklajodama po MA pasaulį.
Žvilgtelėkim į birželio mėnesio deimančiukus.

Eve123

Retro-vintažinis-70-ųjų įvaizdis su trupučiu šiuolaikinio skonio aksesuaruose ir makiaže. 
Kitaip tariant, šių dienų Norma Bates, tik kur kas jaunesniame kūne ir įtakota šiuolaikinių mados tendencijų.
Labiausiai nustebino palaidinės ir suknelės sujungimas. Nė nepagalvojau, kad šitą suknelę galima panaudoti kaip ilgą, susiaučiamą liemenę, o pamačius pas Evę ir pati užsimaniau tokio derinio. Eve, tau leidus greitu metu pasiskolinsiu idėją!


Štai toks „patiuninguotas“ vaizdas iš karto šovė į galvą. Tvarkinga, klasikinė, beveik ideali moteris.

Eve123

Gerai, kad kasdien balsuodavau už Evę, tai ir derinių pro akis nepraleisdavau. 
Čia viskas naujoviška ir modernu, nė iš tolo neužuosi tų 70-ųjų iš pirmojo derinio.
Dar neseniai Lovely Pink interviu kaip tik paminėjau, kad mano mėgstamiausios aprangos detalės yra bet kokie plėšyti džinsai ir odiniai/džinsiniai švarkeliai. Tai jau be kalbų, kad šitas derinys man tikrai artimas širdžiai. 
Iš kitos pusės, nors aprangos akcentai gana „klišiniai“, bet vis dar labai populiarūs ir neatsibostantys.
Ir šita šukuosena kažkodėl pas visas žiūrisi labai natūraliai, duoda tokį Beyonce vibe'ą, o ant mano lėlės atrodo, kaip TA grindų šluota (cotton yarn mop). Bet kaip smagu, kad dauguma lėlių labai autentiškos ir ne visoms tinka tas pats, kaip ir realybėje.

ElenaGilbert17

Prabangus house-party, su daugybe vienaip ar kitaip pagarsėjusių žmonių. Kitaip čia ir neįsivaizduočiau. Net ir fonas, kaip pagal užsakymą. 
Apskritai mane sužavėjo ta vasariška harmonija visame kame - tiek foninė aplinka, tiek derinys, o ypač lėlės veidas: įdegusi oda, strazdanos, rausvi skruostai. Visas komplektas.
Ir dar tas kontrastas, tarp realių ir MA orų. Toks jausmas, kad MA turi savo atskirą klimatą.


Kiek kartų filmuose esam matę panašias vietas? Daug. Kiek kartų juose vyko vakarėliai? Taip pat daug.
Tik Elenos lėlę matau tokiame labiau rafinuotame ir elitiniame vakarėlyje, o ne Project X šėlionėse iki visiško nusitašymo.

SATI

Esu labai nustebus, kad anksčiau niekada nepastebėjau, kokią išskirtinę lėlę turi Sati. Nors ją pačią, kaip žaidėją, tikrai žinau, bet lėlės nepastebėjau. Gal dėl to, kad ir pati seniau nesureikšmindavau to išskirtinumo, o dabar tik to ir teieškau.
Dieviškas lėlės veidas! Panašiai kaip ir Evė, Sati taip pat susikūrė ilgalaikį veidą. Manau, kad dabar tikrai atpažinčiau, jog tai būtent ji. 
O dar labai smagiai žiūrisi apranga. Apskritai tie du rūbai yra tokie dviprasmiški: gali atrodyti, kaip įprasti kasdieniai rūbai, t.y. lengvas paltukas ir romperis (nesu tikra ar taip ir verčiasi) arba kaip naktiniai. Tai šiuo atveju - pastarasis variantas.
Žinot, kai filmuose rodo turčių gyvenimą ir moterys rytais atsikelia jau būdamos gražios, o jų naktiniai rūbai tokie stilingi, kad bent jau aš su jais net ir į gatvę išeičiau... Tai čia būtent tas atvejis.

 

Tiesiog iš karto prisiminiau „Liežuvautojos“ fashionistas... Čia žmonės ryte atrodo taip gražiai, kaip aš net dienos metu nesugebu... 

SATI

Nerealiai patiko! Toks jaunatviškas ir laisvas derinys. Sakyčiau, kad primena laikotarpį nuo 80-ųjų iki 2005-ųjų, kada vėl į madą atėjo spalvoti bei ryškūs rūbai ir patys riedučiai dar buvo ganėtinai populiarūs, kiek prisimenu net ir filmų apie riedutininkus buvo nemažai. Bet čia iš esmės viskas kur kas skoningiau. Reikėtų nebent „kliošinių“ kelnių.
Ir dar vos nenualpau, kai pamačiau tą skarelę ant galvos. Iš kur?! Taip norėčiau...

Dalia

Po šito derinio teko pasikapstyti Dalios galerijoje. Tada įsitikinau. Ta lėlė tokia nežemiška! Apranga sako viena, o veidas ir kūnas - visai ką kita. Lyg įsprausta į XXI a. rėmus, bet atkeliavus iš kažkur kitur. Ir tikrai neslėpsiu, kad man tai viena gražiausių lėlių visoje MA, nors kaip ir Sati, Dalią atradau visai neseniai.
Kad derinys stilingas, tai nereikia nė sakyti, bet visa kita atrodo be galo stebuklingai. Ir tuo pačiu labai kietai. 
Siūlau pasižvalgyti Dalios galerijoje, pamatysite, kaip gražiai ji perteikia savo stilių. 



Baigusi įrašą pastebėjau, kad vis kas nors man primena kažką iš filmų ar serialų. Bet kai jau esi kino maniakė, tai...

Gero vakaro. Iš tiesų tai jau beveik nakties.



-Dani-