Mėnesio stilingiausia #Sausis

Labas vakaras.

Labai keistas jausmas prisėsti prie šios rubrikos įrašo. Atrodo, kad stilingiausią mūsų klubo panelę rinkau prieš gerus metus. Kai gerai pagalvoji, tai paskutinis Mėnesio stilingiausios įrašas buvo 2016-aisiais, o šiandien jau 2017-ieji. 

Man kaip visada labai smagu naršyti po klubiečių profilius, ieškoti įkvėpimo, patirti nuostabą, susižavėjimą ir kartais, net lengvą pavydą, kai pagalvoju, kiek kūrybiškumo turi kiti žmonės. Kiek pati save pastebiu, tai mane pradėjo traukti visiškai priešingas stilius, nei anksčiau. Ir tai yra būtent tų kitoniškų žmonių dėka. Pirmąjį šių metų mėnesį pažymėjo žmogus, pakeitęs mano požiūrį į tam tikras aprangos detales. Dabar ir pati jaučiu, tarsi toks įvaizdis jau nuo gimimo man būtų artimas. Nežinau kokiu būdu tai nutiko ir galbūt tik pati Clarke žino atsakymą. Jeigu dabar galėčiau uždėti bet kokį garsinį įrašą, tai be abejonės būtų griausmingos ovacijos! 

1. 

Šita nuotrauka mano kompiuteryje tūno jau beveik mėnesį. Tai pats pirmasis Clarkes derinys, kuriuo taip stipriai susižavėjau, kad negalėjau neišsisaugoti. Pamenu, jog tikrai negailėjau gražių žodžių komentuodama, o dabar tikriausiai surasčiau ir daugiau komplimentų.

Iš tikrųjų man labai patinka, kai žmonės sulaužo tam tikras taisykles, kad sukurtų kažką dar genialesnio ir efektyvesnio. Ir kai daugelis stebisi, peikia ir sako, jog nieko gero iš to neišeis, galiausiai tas drąsus žmogus, lyg nugalėtojas ištaria "juk sakiau". Vedu prie to, jog įvairūs stilistai gąsdina būti super atsargiems derinant skirtingų stilių drabužius. Dažniausiai nuteikia taip, kad imi manyti, jog tau tikrai nepavyks, apsijuoksi, atrodysi kvailai. Taip ir miršta mūsų kūrybiškumas ir laisvė.

Bet, Clarke, tu laužai visus standartus ir darai tai taip stilingai!

Apie stilius aš tikrai nieko nenusimanau. Atskirčiau tikriausiai tik emo ir forsą. Visi kiti stiliai man maišosi, tarpusavyje turėdami vizualių panašumų. Toks neišmanymas yra todėl, kad pati nepriklausau jokiai konkrečiai stiliaus kategorijai, o ir domėtis niekada neteko. Bendrai apžiūrėjus šį derinį, pasakyčiau, jog tai elegantiška gotė (te gotės nesupyksta, jei klystu). Bet ir to gotiškumo, pagal mane, yra tik kerzai, tatuiruotės ir makiažas. 

Dabar žiūrėdama į šį derinį prisiminiau savo įrašą apie podiumus. Jei konkrečiau - pastraipą, apie podiumo vertą stilių, tad jei būtų mano valia, dantimis nagais užkelčiau Clarke ant nugalėtojos pakylos. Jau vien dėl šitos aprangos. Tai pats gryniausias pavyzdys to, ką esu įvardijusi kaip stilių, kuris svetimas kitoms panelėms, tačiau kažkokiu mistiniu būdu vis tiek pavergiantis jų širdį ir protą. Nieku gyvu nebūčiau sugalvojusi derinti tokios elegantiškos palaidinės ir kerzų. Apskritai, kerzai, kaip batai, man nė neegzistavo. Iki šio derinio. Dabar pati su mielu noru, kartas nuo karto sugotiškėju. Ir paaiškinkit Jūs man, kodėl? Gal tiesiog praplėčiau akiratį..

2.

Ir vėl. Klasikinės, juodos ofiso kelnės ir puošni, šventinė palaidinė. Sakoma, jog menininkams atleidžiamos visos stiliaus klaidos, nes ir konkretaus stiliaus jie paprasčiausiai neturi. Šiuo atveju turiu omenyje gatvės menininkus, gyvenančius bohemišką ir kitiems neįprastą gyvenimą. Juk dažniausiai taip ir būna, kai pamatai meno žmogų. Lyg ir neatkreipi dėmesio į jo keistoką aprangą, visuomet pagūžčioji pečiais, jeigu kas nors ima stebėtis ir pasakai "juk tai menininkas", o jiems netaikomi jokie standartai.

3.

Koks smagus derinys! Atrodo lyg pikta, gyvenimu nusivylusi jaunuolė, besiblaškanti gatvėmis ir nerandanti sau ramybės, o atimk paltą ir pamatysi, jog tai tik maištaujanti paauglė, pabėgusi iš pamokų. Tikrai, drabužiai man primena mokyklai tinkančią aprangą: paprastas ir neįpareigojantis megztukas, tvarkingai kyšanti marškinėlių apykaklė, lyg pavyzdingos mergaitės ir tamsios kelnės, kurių mokyklose dažniausiai reikalaujama, jeigu nėra konkrečios uniformos.

Kaip šiandien prisimenu pertraukas savo mokykloje: tik nuskambėjus skambučiui, uniformuoti, pasitempę gimnazistai skubėdavo pro mokyklos duris. Ir bėgdavo jie tikrai ne iš pamokų, kas šiuo atveju būtų daug geriau, o į tolimesnius skersgatvius užtraukti cigaretės. Devintokų ir dešimtokų gretos būdavo didžiausios. Mes, vyresnieji, tik pasijuokdavom ir džiūgaudavome, kai po mokyklos administracijos reidų, prasikaltusius gimnazistus grąžindavo į mokyklą, o šie rausdavo iš gėdos ir baimindavosi pažiūrėti tėvams į akis. Tikriausiai visai nejučia ir parinkau tokį foną šiam Clarkes deriniui (nors jos pačios nepriskirčiau tokiam tipui žmonių). 

Kad ir koks pojūtis būtų, vis tiek smagu, kai tam tikras derinys grąžina atmintyje išlikusius prisiminimus. Štai. Dar kartą. Apranga, kuri nepraeina pro akis. Gražu, skoninga ir svarbiausia, kad išlaikyti Clarkiški elementai.

Toks šį kartą įrašas, vis dar su podiumų dvasia. Įdomus sutapimas, kad visai neseniai kalbėjau apie trofėjaus vertą panelę, o šiandien jau turiu man labai priimtiną to pavyzdį. O visų svarbiausia, jog tas žmogus iš artimos aplinkos. 

Manyčiau, jog labai neblogai pradėjome 2017-uosius: su dideliu įkvėpimu ir pokyčiais.

~•«Denera»•~