Gravity summer diary

Labas vakaras.

Šį kartą įrašui mintį pakišo Fredereka. Mums bekalbant apie vasaros planus, ji papasakojo sugalvojusi užrašinėti savo vasaros veiklą ir taip stebėti ką spėja nuveikti ir kaip praleidžia laiką. Čia man ir dingtelėjo mintis, kad imsiu ir pasiūlysiu klubietėms pasidalinti savo vasaros įspūdžiais.

Iš pradžių norinčių atsirado tiek, kad jau išsigandau pagalvojusi, kaip viską reikės sutalpinti į vieną įrašą. Bet juk tai eilinis scenarijus: pradžioje didelis susidomėjimas ir entuziazmas, o vėliau viskas staigiai užgęsta. Tik jau šiuo atveju pykti tikrai nėra dėl ko, juk jei nenuveikei kažko tokio, kuo galėtum pasidalinti, tai ir nesidalini (čia mano atvejis..).

O kaip man sekėsi?

Hmm. Konkrečius ir išbaigtus variantus (nuotraukas ir aprašymus) gavau iš 6 panelių. Galite paskaičiuoti. Gravityje dažniausiai būna apie 40 narių, o šiuo metu sudalyvavo 6. Kitos atsiuntusios nuotraukas pamiršo aprašymus ir jų negavau, kad ir kiek rašiau ir prašiau, tai tokiu atveju į įrašą dėti negaliu, nes juk nesukursiu aprašymo už kitą žmogų.

Kodėl šitas įrašas vis tiek egzistuoja? Todėl, kad pamačius kitų panelių nuotraukas ir nuoširdžius aprašymus tikrai negalėjau nepasidalinti. Kas pasistengė, o kas patingėjo - visai nesvarbu, nes galutiniu variantu pati likau patenkinta.

Galvodama apie vaizdinę pateiktį, nusprendžiau, kad simboliškai reikėtų priminti ir apie MA, o geriausias variantas buvo prie nuotraukų pridėti lėlės rankas, kurios tarsi vartytų nuotraukų albumą, dienoraštį ar tiesiog klijuotų nuotraukas ant lentos. Du tokius rankų šablonus man sukūrė Mmigliux (Alaska). Parinkau keletą skirtingų fonų, juose sudėliojau nuotraukas ir įterpiau rankų šabloną. Kažkaip, kažkas pavyko.

Dear diary!

Tinaaa

Tai vaizdas nuo Dalsnuten kalno Norvegijoje (vidurinė nuotrauka). Jei paklaustumėte ar patiko, nedvejodama atsakyčiau - tikrai taip! Vaizdas pasakiškas! Tai šalis, kurioje patyriau tikrai daug nepakartojamų įspūdžių.

Taip pat turėjau galimybę pamatyti Norvegiją iš paukščio skrydžio.. Kažkada bijojau skraidyti lėktuvu ar net  pažvelgti pro langą skrisdama, bet ryžausi šiam skrydžiui ir esu labai patenkinta. Patiko absoliučiai viskas!!

Beje, aptikau įspūdingai sužydėjusį medį.

Arabela

Tai buvo mūsų šeimos diena. Smagiai leidome laiką mieste. Nors oras buvo siaubingas, tačiau tai neužgesino mūsų šventinės nuotaikos. Vėliau vakarą ramiai praleidome prie jūros, besikalbėdami apie viską, nuo smulkmenų iki aktualiausių temų.

Beje, gyvenu Klaipėdoje, tad ir jūra mums tokia įprasta ir pažįstama..

~○Sėkmė šeimoje priklauso nuo prasmingų pokalbių su sutuoktiniais ir vaikais. Nutrauk šiuos pokalbius, ir šeimos nebeliks.○~ Robin Sharma

Elizabetė

Vos tik prasidėjus vasaros atostogoms mano šeimyna sumąstė kažkur pakeliauti, o tai buvo puiki proga, kadangi oras nedžiugino saule ir visa šeima buvo namuose. Nusprendėm pasirinkti gana artimą tikslą – Druskininkus. Pirma stotelė buvo prieš daug daug metų aplankytas Grūto parkas. Mano nuomone – mokėti tiek pinigų tikrai neverta. Atvažiuoti šeimoms su mažais vaikais – čia rojus. Jie turės kur dūkti, žaisti ir smagiai praleisti laiką ant žaidynių ar šiaip pažiūrėti į vištas bei kitus gyvūnus. Ten esančios statulos gana gražu, tačiau kaip man – meehh. Vienu žodžiu, patiko tik mieganti meška ir keletas skulptūrų su įdomia kompozicija.  Šiek tiek nusivylę patraukėme į pačius Druskininkus. Ten užsukome į iliuzijų kambarį. Ir kaina buvo normali, ir emocijos daug geresnės. Patiko apverstas kambarys, veidrodžių labirintas, o labiausiai širdelę paglostė – paukščių takas.

rozaly123

Laisvalaikiu visuomet važinėju dviračiu, o kadangi esu iš Kauno, labai mėgstu dviračių trasą, kuria galima nuvažiuoti arba iki Kauno pilies, arba iki pat Lampėdžių.

Būtent šią dieną dviračiais važinėjomės su draugų kompanija ir nusifotografavau visiems kauniečiams (o gal ir ne tik?) gerai žinojome vietoje – Nemuno krantinėje, kitapus „Kartu ♥ Kauną” užrašo.

Lady-Aistė

Mano trumpas vasaros pasivaikščiojimas su drauge gimtadienio proga po savo miestą – Uteną. 

Pirmiausia apsilankėme Miesto sode. ,,Miesto sodas- tai  nedidelis parkas (2,65 ha) Utenos miesto centre, skirtas trumpam atokvėpiui. Miesto sodas įkurtas apie 1930 metus, pertvarkytas 2009 metais. Jame yra dvi dekoratyvinės skulptūros ("Atgimimas" - autorius Jonas Šimonėlis, "Atrask savo laimę" - autorius Kęstutis Musteikis).  Miesto sode  jauku pasėdėti  ir   pasigrožėti  daugiamečių gėlių gėlynais. Miesto sodas su Dauniškio ir Vyžuonos parkais jungiasi į nedalomą visumą, besidriekiančią per visą Utenos miestą.“

Vėliau nukeliavome į Dauniškio parką. Trumpai apie jį. ,,Vaizdingas Dauniškio parkas yra pamėgta uteniškių ir miesto svečių poilsio vieta. Dauniškio ežero pakrantėse žaidimų aikštelėse krykštauja laimingi vaikai, senyvo amžiaus žmonės čia randa ramybę ir gryno oro oazę. 2011 metais Utena atšventė 750 metų jubiliejų. Šios šventės proga Dauniškio ežeras pasipuošė šviečiančiu ir grojančiu fontanu su vandens ekranu (fontano programos demonstruojamos šiltuoju metų sezonu).“ 

Fredereka

Birželio 1 d. Vasara prasidėjo vienu iš mano mėgstamiausių užsiėmimų - fotografavimu. Tik tą dieną turėjau naują nedidelę patirtį. Kadangi tai vandens gėlės, bridau į vandenį, kad jas įamžinčiau, o šalia esanti draugė gąsdino sakydama, kad mane užpuls bebrai. Bet neužpuolė. :D

Birželio 2 d. Mano miestelyje vyko Pasienio Fiesta kurioje koncertavo „2 Donatai“ ir „Pinup Girls“. Nors tiesą sakant, kai dainavo „Pinup Girls“, buvome išėjusios pasivaikščioti, nes nelabai patiko, o kai sceną perėmė „2 Donatai“ reikalai taip pat nelabai pasitaisė.

Birželio 3 d. Kadangi Fiesta vyko dvi dienas, antrąją dieną koncertavo Donatas Montvydas. Tad žmonių susirinko žyyymiai daugiau nei pirmąją dieną. O 12 valandą leido fejerverkus, kurie dievaži, buvo geresni nei per Naujuosius metus.

Birželio 13 d. Su šeima ir giminėmis grįžusiais iš Airijos, aplankėm Grūto parką. Mamai jis labai nepatiko, nes jame buvo pilna sovietinių statulų. Bet labiausiai visiems patiko gyvūnai. Daugiausia ten buvo įvairiausių rūšių paukščių. Taip pat buvo zebrų, elnių, kupranugarių, stumbrų, lapių, bei juokingų meškų.

_________________________________________________

Geriausia tai tas, kad sugalvojusi įgyvendinti tokią idėją pati neturiu kuo pasidalinti. :D Bet labai netikėtai atsirado darbelis vasarai ir visą laiką praleidau nuobodžiai tūnodama ofise. Beje, ten nutiko gana juokingas įvykis. Tvarkydama dokumentus ir dėliodama įmonės sąskaitas, pamačiau vieną sąskaitos kvitą, kurį tuoj pat nufotografavau ir išsiuntinėjau draugėms. Esmė buvo tos įmonės, išrašiusios kvitą, pavadinimas. O jis tikrai apibūdino mano tuometinę nuotaiką ir apskritai visą būseną (nes pagalvokit: ankstus rytas, neišsimiegojus, sėdžiu kažkokiam ofise ir kuičiuosi po dokumentus, nors tikrai nesu popierinė „žiurkė“).

Lavonas. Būtent kaip lavonas tuo metu ir jaučiausi. Bet po šito radinio kažkaip net nuotaika pakilo. :D

Šiam kartui tiek. Jei atsiras daugiau įspūdžių - bandysiu sukurti ir antrą įrašą. Galbūt ir pati nebesijausiu, kaip lavonas ir nuveiksiu ką nors įdomesnio, nes, na, pripažinkim, mano dabartinis ofiso gyvenimas nebūtų įdomus. :D

Labai labai ačiū, jei išskaitėte iki galo! O didžiausia padėka Alaskai!!!

Papasakokit savo vasaros įspūdžius, gal bent jau jūs nebūsit tokios mirusios, kaip aš. ;)

-Dani-