Late Night Talk #Satina

Laba vakara!

Šį vakarą pokalbį man palaikė Satina. Su ja interviu planuotas jau gana seniai, bet tiek ji, tiek aš jau spėjome apie tai pamiršti. O per tą laiką nutiko taip, kad dabar Satina mūsų klubo narė! ^^
Smagaus skaitymo!

Kaip apibūdintum save kaip žaidėją? Aktyvi ar labiau pasyvi?

Satina: Aktyvi, žaidime praleidžiu nemažai laiko, kartais gal net per daug. :D

Denera: Ir kaip paskirstai savo laiką MA? Ką čia veiki daugiausiai?

Satina: Anksčiau, kai dar prižiūrėdavau savo klubą, tai jis ir užimdavo didžiąją laiko dalį. Dabar, kai esu naujame klube laiką praleidžiu bendraudama su kitomis narėmis. ;)

Denera: Kad jau taip nemažai laiko čia praleidi, ar nepagalvoji, jog galėtum siekti podiumų?

Satina: Ne kartą apie tai pagalvojau, tačiau nemanau, kad tai man. Tai reikalauja labai daug kantrybės ir pastangų. Gali būt, kad neatlaikyčiau viso to varžymosi į top trejetuką. :D

Denera: Realiai, tai klubas ir podiumai yra pagrindinės žaidimo funkcijos, bet taip pat yra keletas kitų mažesnių pramogų žaidime (vakarėliai, mini žaidimai, žaidėjų bei MA organizuojami konkursai ir pan.) Ar tave domina kažkuri kita veikla MA, neskaitant klubo  ir podiumų veiklos? Ir kaip dažnai pati dalyvauji toje veikloje?

Satina: Mini žaidimų jau keli metai kaip nežaidžiu, kad ir kaip gaila, bet to daryt negaliu. Vakarėliuose sudalyvauju visada, kai tik turiu laiko, bet juose nesu mėgėja pasireikšti pokalbių kambaryje. Užtat žaidėjų rengiamuose konkursuose dažnai sudalyvauju. ;)

Denera: Aš mini žaidimus pažaidžiu retsykiais, kai reikia per vakarėlius, bet kadangi ir vakarėliuose nelabai mėgstu dalyvaut, tai... :D  O tu turbūt pirmas mano sutiktas žmogus, kuris dalyvauja kitų panelių konkursuose. Va manęs kažkaip netraukia visiškai. Gal kad tie konkursai dažniausiai būna vaikiški. Kaip atsirenki kuriuose dalyvauti?

Satina: Na, nedalyvauju kiekviename į kurį gaunu pasiūlymą. :D Visada atsižvelgiu į pačią panelę, kuri rengia. Dalyvauju klubo narių rengiamuose konkursuose ir panelių, kurios rengia rimtesnius konkursus, kurių prizai būna safyrai, bet būna ir taip, jog sudalyvauju konkurse iš noro išbandyt save. ^^

Denera: Sakyčiau taip viliojančiai čia pasakei, gal ir aš kada save išbandysiu. :D O rašyti blog‘o nesinori?

Satina: Ugh, čia mano vienas iš pagrindinių dalykų norų sąraše. :D Bet kol kas neturiu tam galimybių, kai jos atsiras būtinai jį pradėsiu rašyti. :>

Denera: Super!!! Lauksiu ir palaikysiu. ;) Ir iškart linkiu gerų idėjų!

Satina: Ačiū labai. ^^

Kokie yra tavo lėlės pagrindiniai akcentai? 

Satina: Niekada neapsieinu be lakuotų nagų, o taip tai visada vyrauja tamsios derinių spalvos. Plaukai juodi arba balti, retai kada naudoju kitas spalvas, manau, kad man jos „nelimpa“.

Denera: Saaame!! Ir aš uždedu kitos spalvos plaukus ir ta lėlė kažkokia ne tokia, ne mano atrodo. :D Visada tik balti plaukai ir dar juodos lūpos. O bendrai kalbant, koks stilius labiausiai patinka? Nes kiek galeriją apžvelgiau, tai sakyčiau, jog prašmatnus, elegantiškas labiau.

Satina: Į galeriją retai kada keliu nuotraukas. Man patinka, kaip čia geriau pavadinus, gatvės stilius, bet ir elegantiškumas man prie širdies. Tai dažnai būna šis, gal iš skambesio kiek nederantis mišinys, bet man jis patinka. ;)

Denera:  Oi, aš tai be galo mėgstu, kai bandoma suderinti lyg ir nederančius rūbus/aksesuarus. Ir pati būna įterpiu kokį vaikišką rūbą į rimtą derinį, priduoda tokio žaismingumo. Bet aišku reikia atsargiai, nes labai greitai gali padaryti cirką iš lėlės. :D

Satina: Oj, man taip yra ne kartą tekę keisti aprangas po kelis kartus. :D Atrodo viskas puikiai atrodo, tada dar kartą pasižiūriu, ne, jokiu būdu ir praleidžiu dar tiek pat laiko keičiant derinį. :D Kartais būna, kad išvis, keičiu, keičiu, bet nieko nesigauna ir po gero pusvalandžio palieku tą patį derinį. :D

Denera: Na taip, deriniams reikia įkvėpimo. Man tai sunku kažką sukurti ir retai lieku patenkinta. :D 

Kurie klubai (be esamo ir buvusio) tau atrodo patraukliausi?

Satina:  Pačių pavadinimų neminėsiu. Man patinka aktyvūs klubai, su jaukia atmosfera ir aišku draugiški. Trofėjai ir šlovė man nėra labai svarbus dalykas. Svarbu tai, jog klube visi būtų laimingi ir nebūtų jokių nesutarimų. :>

Denera: O aš paminėsiu, nes nemanau, kad tai kažkas blogo, kaip tik pagyrimas tiems klubams. Iš tiesų, tai nelabai domiuosi kitais klubais ir ne kažin ką apie juos žinau, bet yra keli, apie kuriuos kažkodėl esu geros nuomonės. Pirmiausia, tai Gwat. Jeigu nebūčiau čia kur esu, tai turbūt norėčiau būti ten. Ir nežinau kodėl, tiesiog Gwat klubo narės man visuomet atrodo labai žavingos ir taip pat kiek esu pastebėjus – šiltai bendraujančios (tiek MA, tiek fb). Kitas klubas – Alatėja. Šis man kažkaip iš senų laikų atrodo patrauklus.

Satina: Manau kiekvienas klubas yra savaip geras ir turi nuostabias nares. :>

Denera: Norėčiau, kad taip būtų, bet manau realybė nėra tokia. :D

Satina: Shh, negadinkim interviu. :D

Denera:  Aha, nes būna žmonėms paskui tiesa akis bado. :D  

Read More

Panelių tipai klubuose

Laba diena.

Nežinau, ar pastebėjot mini smulkmenėlę, bet turbūt pirmą kartą sveikinuosi dieną, o ne vėlai vakare, kaip įprastai. Kažin ar tik ne todėl, kad visą naktį rašiau įrašą ir pagalvojau, kad 4 val. ryto gali būti „šiek tiek“ vėloka paskelbti ir nutariau perkelti viską į šiandieną. Turbūt rytas už vakarą tikrai protingesnis, nes jau kelis įrašus iš eilės randu palikta pilna klaidų. O ko norėti, kai rašai iki vėlumos ir skubi paskelbti...

O intrigos čia jokios nėra. Koks pavadinimas, toks ir įrašas.

Kažkurį vakarą sėdėjau ir supratau, kad per visą šį laiką praleistą MA sukaupiau nemažą bagažą žinių. Susipažinau ir pamačiau daugybę panelių ir nori nenori jos paliko tam tikrus įspūdžius. Labai daug įdomybių vyksta klubuose. Kadangi klubas yra bendruomenė, ją pirmiausia reikia suformuoti. Ir tuo metu, kai visa tai vyksta, klube keičiasi narių sudėtis: vienos ateina, kitos išeina, o dar kitas tenka išmesti. Ir šituo kaitos metu atsiranda žaidėjų tipai. Tikrai nekalbėsiu apie įprastas nares, nes su jomis nieko keisto nevyksta. Tai yra žmonės, kurie suvokia, ką reiškia būti klube. Bet yra tos kitos... Apie visas jas, kurias man vienaip ar kitaip teko sutikti aš ir noriu papasakoti.

here we go...

1. Vaiduokliai

Dar kitaip žinomos, kaip „dvasios“. Tai labai ištikimos klubo narės, dažnai net senbuvės, kurios nelaksto po klubus, dažnai prisijungia. „Tai kas su jomis negerai?“- paklausite jūs.

  Jeigu tu beveik visa online, tai KODĖL NIEKADA NEUŽEINI Į POKALBIUS? Like literally, NEVER. Tada parašai tam žmogui asmeniškai, pasiteirauji kaip sekasi, pasiūlai ateiti į pokalbius ir...TYLA. Aš, matyt, čia kažko nesuprantu, nes jei sėdėčiau pusę dienos prisijungus prie MA ir nė nenueičiau į pokalbius paplepėti, tai... ką ten veikti tada?

2. Dalyvės

Šita rūšis labai mėgsta kažką veikti. Jos nuolat dalyvauja klube vykdomoje veikloje: atsakinėja į apklausas, siunčia tam tikrą informaciją bei aprašymus, jeigu jų reikia blog‘o įrašams. Na, kitaip tariant jos mėgsta tokią veiklą, kurioje reikia kažką atsiųsti, parašyti, paspausti. Bet gink dieve, kad tik nereikėtų kalbėti ir bendrauti! To tai jos neapkenčia ir niekaip neprakalbinsi, niekaip neprisišauksi į pokalbius. Ar tik ne jos ir bus sugalvojusios posakį „mažiau kalbų, daugiau darbų“?

3. Kregždės

Tikriausiai žinot, kuo pasižymi šitie paukščiai: išsiperėję jaunikliai lizduose išbūna vos kelias savaites, o vėliau juos palieka. Mielos klubų keitėjos – Jūs tikros kregždutės. Teko susidurti su keliomis tokiomis panelėmis. Iš tiesų jos ir bendraujančios, ir mėgstančios visur dalyvauti, ir viskuo besidominčios, bet tiesiog negali ilgai išbūti viename klube. Kaip jos pačios mėgsta sakyti „aš tiesiog keičiu klubus ir nieko negaliu su savimi padaryti“. Seniau dar mąstydavau, ko iš tiesų jos ieško, bet greičiausiai čia tėra įprotis. Žodžiu, tikrai ne konservatorės, o priešingai – pokyčių mėgėjos.

4. Klajoklės

Šios taip pat keliauja iš vieno klubo į kitą, bet kiek kitaip. Jos žino, ko ieško – geresnio klubo. Leiskit paklausti, kas yra GERESNIS klubas?

Įsivaizduokit tokią žaidėją: įstoja į klubą, nenori susipažinti, nebendrauja, nesidomi klubo veikla ir jau tikrai joje nedalyvauja, nieko neaukoja, neremia klubo, nepaiso klubo taisyklių, tuomet išeina, o kai paklausi kodėl, pasako, jog ieškos geresnio klubo. Are you okay, girl?

Kaip tu gali tikėtis kažko geriau, jeigu nenori prisidėti prie gerovės kūrimo? Šitas žaidėjų tipas mane siutina labiausiai, nes princesės ateina ir įsivaizduoja, jog jas nešios ant rankų, jog jos tik sėdės ir naudosis klubo teikiama nauda, bet pačios nepajudins nė piršto. Taip tikrai nebus, tad sooo loong...

5. Nepasotinamosios

„Mes šaukiam nooorim dar...“. Aš jau imu abejoti, kad šita daina priklauso Donatui Montvydui. Aš nežinau, ar patikėsite, bet pasitaiko tokių panelių, kurios nuolat prašo, kad į blog‘ą keltume daugiau įrašų, piktinasi, jog klube nerengiame arba rengiame per mažai konkursų, bet kai kažką pasiūlai, jos niekuomet nedalyvauja. Ir ne tik tai. Kai kada jos pačios pasiūlo konkursus ar jų temas, bet net ir tada nedalyvauja. Beveik galiu garantuoti, kad ir klubo blog‘o įrašų neskaito. Sakyčiau, mind fuck, ne?

6. Žiniuonės

Aka „įkyruolės“. Tik ateina į klubą ir pasipila pasiūlymai... „Kodėl jūs blog‘e neaprašinėjat naujų kolekcijų? Geriau aprašinėkit, bus įdomiau“, „Kodėl nekviečiat klubų į dvikovas? Aš paieškosiu, galėsim pakviest“, „Kodėl dauguma nedalyvauja Mados šou? Reikia, kad visos dalyvautų“. Ir dar daugybė pasiūlymų iš gausybės rato.

Ir ne, tikrai nėra nieko blogo paklausti, ypač jei esi nauja narė. Kaip tik, reikia klausti ir domėtis kas ir kaip daroma klube, bet... Čia ne tas atvejis.

Čia tiesiog įkyriai aiškina kaip neva „reikia“ tvarkytis su klubu, kokias taisykles „būtina“ įvesti, reguliuoja kaip ir apie ką rašyti, o dar geriausia, kai atsiunčia kažkokį savo blog‘ą ir pateikia lyg pavyzdį, kaip reikėtų kurti įrašus. Please, stop it. 

PANELĖS, IEŠKANČIOS KLUBO. Atmintinė jums:

• Prieš įstodamos į klubą, perskaitykit taisykles. Gal jūsų netenkins sąlygos ir taip negaišinsit nei mūsų, nei savo laiko.

• Įstojusios pabūkite klube bent kelias savaites, kad pamatytumėt kas ir kaip jame vyksta.

 • Susipažinkite su narėmis. Sužinokit, kas ir kuo jame užsiima.

• Prašau, dabar galite teikti savo pasiūlymus ir pastebėjimus. Gal kažkas tiks ir bus panaudota. 

7. Kurmiai

Žinot, kaip yra su kurmiais. Gyvena jie sau po žeme, tyliai, ramiai, niekas nė mato, nė girdi. Retai išlenda į žemės paviršių, o vienintelis to liudijimas – kurmiarausiai. Nematytume jų, tai ir nesuprastume, kad mūsų kieme įsiveisė kurmiai. Pasirodo, jų esti ir virtualiame pasaulyje. Tai labai ramios panelės, praktiškai net nežinotum, kad jos yra tavo klube. Bet ir jos turi savo „kurmiarausius“. Dažniausiai tai žodžiai „labas“ arba „ką veikiat“.

Kaip tai veikia? Labai paprastai. Ateini į klubo pokalbius ir randi kažkurią iš tų frazių. Daugiau nieko. Visą dieną nieko. Visą savaitę nieko. Tuomet kažkuriuo metu tai vėl pasikartoja. Taip tu žinai, jog kurmis buvo išlindęs į dienos šviesą, tačiau jo niekas nematė.

Vis dėlto yra retų ir ypatingų progų, kai tą kurmį pavyksta pagauti. Užeini į pokalbius ir randi vos prieš keletą minučių parašytą „labas“. Užplūsta adrenalinas, sunkiai suvaldai entuziazmą ir iškart puoli pasisveikinti. Ir, O DIEVAI, tavęs paklausia „ką veiki“! Tu tuojau pat skubi aprašyti savo veiklą. Stengiesi, nes tau pagaliau pavyko užmegzti kontaktą. Žinoma, esi mandagi ir smalsi, tad taip pat paklausi, ką veikia tas žmogus. Kontakto pabaiga. Ir taip kiekvieną kartą, kai jau manai, kad dabar tas žmogus, tai tikrai prasilauš.

But hey, at least they try...

8. Karjeristės

Labai žingeidžios merginos. Kas realybėje turbūt būtų gerai, bet tik ne šiuo atveju. Šita rūšis siekia bet kokia kaina tapti vice prezidente. Jų nesulaiko jokie neigiami atsakymai. Jos pereitų ugnį ir ledą, perplauktų vandenynus, perkoptų kalnus, nugalėtų drakoną ir išgelbėtų princą iš bokšto, kad tik taptų vice prezidente.

Jeigu galvojate, kad išsisuksite pasakiusios „mums nereikia naujų vice prezidenčių“, tai esate naivios. Būsite užverstos klausimų lavina: „ką reikia padaryti norint tapti vice“, „kiek safyrų reikia paaukoti norint tapti vice“, „kada bus vicių rinkimai“. Ir pasakyk tu joms, kad pas Jus nėra jokių rinkimų ir viskas priklauso ne nuo paaukotų safyrų kiekio... Dažniausiai tokios panelės keliauja out... Sorry not sorry, girls.

9. Marketingo specialistės

Sveikinu, net nebaigusios universiteto turite bakalauro laipsnį marketinge (kai kurios tai jau visą magistrą...) Šita kategorija priklauso visoms, kurios puikiai įvaldžiusios reklamos meną. Gaila, bet tik reklamuotis jos ir sugeba, o klubas tam – puiki terpė. Čia esmė labai paprasta: ateinu į klubą, niekuo nesidomiu, bet kai reikia, kad už mane pabalsuotų podiumuose, MA konkursuose ar apsilankytų mano naujame blog‘e – tuoj pat skubu prašyti gerųjų klubiečių pagalbos. Mokykitės, vaikai! O kad reklama būtų įtikinamesnė, dar nepamirškite palikti mielų komentarų klubiečių profiliuose. 

Cha, nepapirksit! Niekada nebalsuosiu ir nepalaikysiu vien todėl, kad tai mano klubietė, o ypač tokiu atveju. Naudos galit ieškoti kitur.

Tikiuosi, kad neatpažinsit savęs nė vienam iš šių tipų. Jei atpažinsit - prasti popieriai. :D

Ačiū Arabelai ir Clarkei, kad padėjo sugalvoti kai kuriuos kategorijų pavadinimus, nes buvau šiek tiek „įstrigus“. 



-Dani-

Read More

Liepos ikonos

Labas vakaras.

Nusprendžiau, kad šiam įrašui pasikviesiu pagalbininkę. Pagalvojau, kad būtų įdomu pamatyti kaip tą patį derinį vertina kitas žmogus, nes man dažnai kyla tam tikros asociacijos, kurias pačiai sunku paaiškinti. 

Kadangi pastaruoju metu Clarke degė entuziazmu ir vis norėjo kažko imtis, ėmiau ir parašiau - pakomentuok panelių aprangas. Žinoma, su perspėjimu, jog kritikuoti nereikėtų, nes mes čia ne smerkti susirinkome.

Buvau atrinkusi ganėtinai daug gražių derinių, bet galiausiai palikau keturis pačius įsimintiniausius. Galima sakyti, kad jie kažkuo panašūs vieni į kitus: tamsoki, paslaptingi ir šiek tiek raganiški. Taip pat pabaigoje pridėjau vieną papildomą derinį, kuris tiesiog linksmai nuteikė.

Dominyka258

Šįkart visur sužaidė spalvos ir raštai, į pačius drabužius nė nespėjau įsigilinti, kai akyse išdygo cirkas, o ausyse pasigirdo besisukančių karuselių garsai. Tik čia ne tas nuotaikingo cirko scenarijus, o labiau primenantis „Silent Hill: Revelation“ sceną apleistame ir šiurpiame karuselių parke. Kažkuria prasme Dominykos lėlės veidas man iš tiesų primena Alessą: pagiežingos akys, pyktis. Susidarė toks įspūdis, jog ji draugiškai palydėtų tave į pragarą ir dar mandagiai pasiteirautų, ar tau ne per karšta.

Bet „Silent Hill“ jau kvepia seniena (nors tai tik 2013 m. filmas, bet žinant kaip sparčiai tobulėja kino industrija..). Peržiūrėjau kelias filmo ištraukas – pigu ir kiek kvailoka, o Dominykos „nupiginti“ tikrai neketinu. Man ji atrodo gąsdinanti, bet kur kas aukštesniame lygyje, todėl su šituo deriniu būčiau liepusi jai pasirašyti kontraktą su „American Horror Story“. Kažkodėl įsivaizduoju ją puikiai pritampančią ketvirtame sezone „Freak Show“, kurio tematika ir buvo cirkas.

Clarke: Derinys atrodo kaip pašėlusios, maištaujančios merginos, kuriai mama liepė užsimauti gražų, rožinį sijonėlį ir užsidėti kaspinėlį ant galvos. Aišku, realybėje to nelabai suderintume, bet už tai Mados Arenoje viskas atrodo labai gerai. Palaidinė/liemenėlė atrodo lyg susijungusi su sijonu ir sudaro suknelę, o choker‘is papildo kaklo sritį. 

Karcė

Klasikinis spalvų derinimas, o klasikinis reiškia tai, kad pro šalį tikrai neprašausi. Bet ir pataikyk tu man viename derinyje sudėti absoliučiai visus kiečiausius drabužinės perliukus. Tiksliau vienus IŠ kiečiausių. Šakės. Žiūriu ir galvoju, jog tikrai ne be reikalo ir pati taip dažnai naudoju tuos pačius akcentus. Tokie neįpareigojantys, ne tematiniai, prie daug ko ir su daug kuo derantys ir apskritai labai jau žavingi.

Baisiausia, kai kiekvieną kartą galvoji, kaip čia reikės susilaikyti ko nors nesukritikavus, nes retai kada būna, jog patiktų absoliučiai viskas derinyje. Ačiū, Karce, už tą retą kartą.

Clarke: Aprangoje vyrauja neryški geltona ir juoda spalva. Derinį labiausiai pagyvinantis dalykas, manau, yra vėrinių rinkinys ir šventinis makiažas. Kelnės su fishnet pėdkelnėmis yra labai populiarus dalykas ir jos čia išties atrodo gana elegantiškai ir skoningai, ne taip kaip kituose deriniuose. Vėjui beveik pasiduodantys plaukai suteikia mielo žaismingumo.

Anvila

Ar jums dabar nesinori susisukti atgal į savo kiautą ir šliaužti slėptis po lova? Man tai norisi ir net labai.

Čia tas kartas, kai didžiuojiesi savimi, nes manai, jog padoriai aprengei lėlę, o tada pamatai tokį derinį ir galvoji „kodėl mano lėlė tokia bomžė“? Tada susirenki savo nušiurusias drapanas ir suki galvą, kaip iš tokių paprastų ir jau daug kartų matytų bei viso MA išnešiotų ir sunešiotų rūbų dar galima sukurti kažką tokio... Nors kiekviename derinyje dar reikėtų nepamiršti ir asmenybės, o šita lėlė ją turi. Nežinau ar viskas būtų taip pat, jei ne tos gilios juodos akys ir piešiniai ant kūno. Man atrodo šį kartą lėlė papuošė rūbus, o ne rūbai lėlę.

Clarke: Derinyje labai daug detalių, bet jis neatrodo perkrautas, kas yra pagirtina. Labiausiai mane žavi panaudota skara ant pakaušio ir marškiniai/maudymukas sukištas į džinsus. Šią skarą yra sunku pritaikyti, bet jeigu ją panaudoji ir panaudoji GERAI – medalis vietoj, o marškinius/maudymuką nemačiau, kad kas nors panaudotų ne prie sijono, o prie kelnių. 

Dalia

Dalytė turbūt taps etatine šių įrašų dalyve. Ir dievaži, tikrai stengiuosi vertinti objektyviai ir neprisirišti prie konkrečios žaidėjos stiliaus, bet prieš vėją nepapūsi.

Šitą derinį jau turėjau išsisaugojus rašydama pirmąjį įrašą, bet kadangi techniškai jis buvo liepos 1 d. tai ir palikau ateičiai.

O ji vis dar iš kitos planetos! Tik dabar mažiau modernizmo, mažiau „pilkos masės“ akcentų ir kur kas daugiau laisvės. Lyginant su praėjusiu deriniu, tai mergina pasileido kasas (šiaip jau - kuodus) ir įšoko į daug autentiškesnį stilių.

Visas derinio koloritas labai žaismingas. Ta vidurinė rusva sijono spalva viršutinėje dalyje man atrodo rausva ir dėl to labai gražiai susilieja su švarkeliu. Na ir sakinys gavosi. :D

Ir visada be proto mielai atrodo iš švarkelio išlindusios tų marškinukų rankovės! Šiek tiek primena Renesanso didikų apdarus. Jų apranga visada atrodydavo tokia griozdiška ir sunki, o tos kyšančios rankovytės lyg vaikystės priminimas, plevėsuojantis lengvai ir nerūpestingai.

Clarke: Neseniai buvusios klubo kolekcijos drabužiai, kurie dulkėja mano spintoje seniausiai pamiršti ir net nesuprantu, kur galėčiau juos panaudoti. Bet va ši panelė ištraukė juos į dienos šviesą ir jie atrodo kuo puikiausiai! Labiausiai patinka marškinukų ir „bumbulinės“ rankinės panaudojimas. Visas vaizdas atrodo kuo puikiausiai ir nenuobodžiai, ko šiais laikais pilna visame MA.

BONUS

Pamačius Aliaskos derinį, net rankomis suplojau. Kaip visada, jei jau žiema, tai ir deriniai žiemiški, jei vasara, tai ir lėlė vasariška, bet tik ne pas Aliaską. Kažkaip net „ant širdies“ gera pasidarė, kad tarp visų pliažinių mergaičių radau kažką kitokio.

O šitas kitoniškumas ir drąsa išsiskirti man priminė keletą gerų memų:

„When it's summer, dare to dress as if it's winter“ - galėtų būti Aliaskos citata.


Tai toks tas liepos įrašas - tamsokas, nelabai vasariškas, bet kai aš nesu vasaros fanė, tai visi deriniai pradžiugino akytes.

Skubu žiūrėti naujos GoT serijos. Gero vakaro visoms!



-Dani-

Read More

Gravity summer diary

Labas vakaras.

Šį kartą įrašui mintį pakišo Fredereka. Mums bekalbant apie vasaros planus, ji papasakojo sugalvojusi užrašinėti savo vasaros veiklą ir taip stebėti ką spėja nuveikti ir kaip praleidžia laiką. Čia man ir dingtelėjo mintis, kad imsiu ir pasiūlysiu klubietėms pasidalinti savo vasaros įspūdžiais.

Iš pradžių norinčių atsirado tiek, kad jau išsigandau pagalvojusi, kaip viską reikės sutalpinti į vieną įrašą. Bet juk tai eilinis scenarijus: pradžioje didelis susidomėjimas ir entuziazmas, o vėliau viskas staigiai užgęsta. Tik jau šiuo atveju pykti tikrai nėra dėl ko, juk jei nenuveikei kažko tokio, kuo galėtum pasidalinti, tai ir nesidalini (čia mano atvejis..).

O kaip man sekėsi?

Hmm. Konkrečius ir išbaigtus variantus (nuotraukas ir aprašymus) gavau iš 6 panelių. Galite paskaičiuoti. Gravityje dažniausiai būna apie 40 narių, o šiuo metu sudalyvavo 6. Kitos atsiuntusios nuotraukas pamiršo aprašymus ir jų negavau, kad ir kiek rašiau ir prašiau, tai tokiu atveju į įrašą dėti negaliu, nes juk nesukursiu aprašymo už kitą žmogų.

Kodėl šitas įrašas vis tiek egzistuoja? Todėl, kad pamačius kitų panelių nuotraukas ir nuoširdžius aprašymus tikrai negalėjau nepasidalinti. Kas pasistengė, o kas patingėjo - visai nesvarbu, nes galutiniu variantu pati likau patenkinta.

Galvodama apie vaizdinę pateiktį, nusprendžiau, kad simboliškai reikėtų priminti ir apie MA, o geriausias variantas buvo prie nuotraukų pridėti lėlės rankas, kurios tarsi vartytų nuotraukų albumą, dienoraštį ar tiesiog klijuotų nuotraukas ant lentos. Du tokius rankų šablonus man sukūrė Mmigliux (Alaska). Parinkau keletą skirtingų fonų, juose sudėliojau nuotraukas ir įterpiau rankų šabloną. Kažkaip, kažkas pavyko.

Dear diary!

Tinaaa

Tai vaizdas nuo Dalsnuten kalno Norvegijoje (vidurinė nuotrauka). Jei paklaustumėte ar patiko, nedvejodama atsakyčiau - tikrai taip! Vaizdas pasakiškas! Tai šalis, kurioje patyriau tikrai daug nepakartojamų įspūdžių.

Taip pat turėjau galimybę pamatyti Norvegiją iš paukščio skrydžio.. Kažkada bijojau skraidyti lėktuvu ar net  pažvelgti pro langą skrisdama, bet ryžausi šiam skrydžiui ir esu labai patenkinta. Patiko absoliučiai viskas!!

Beje, aptikau įspūdingai sužydėjusį medį.

Arabela

Tai buvo mūsų šeimos diena. Smagiai leidome laiką mieste. Nors oras buvo siaubingas, tačiau tai neužgesino mūsų šventinės nuotaikos. Vėliau vakarą ramiai praleidome prie jūros, besikalbėdami apie viską, nuo smulkmenų iki aktualiausių temų.

Beje, gyvenu Klaipėdoje, tad ir jūra mums tokia įprasta ir pažįstama..

~○Sėkmė šeimoje priklauso nuo prasmingų pokalbių su sutuoktiniais ir vaikais. Nutrauk šiuos pokalbius, ir šeimos nebeliks.○~ Robin Sharma

Elizabetė

Vos tik prasidėjus vasaros atostogoms mano šeimyna sumąstė kažkur pakeliauti, o tai buvo puiki proga, kadangi oras nedžiugino saule ir visa šeima buvo namuose. Nusprendėm pasirinkti gana artimą tikslą – Druskininkus. Pirma stotelė buvo prieš daug daug metų aplankytas Grūto parkas. Mano nuomone – mokėti tiek pinigų tikrai neverta. Atvažiuoti šeimoms su mažais vaikais – čia rojus. Jie turės kur dūkti, žaisti ir smagiai praleisti laiką ant žaidynių ar šiaip pažiūrėti į vištas bei kitus gyvūnus. Ten esančios statulos gana gražu, tačiau kaip man – meehh. Vienu žodžiu, patiko tik mieganti meška ir keletas skulptūrų su įdomia kompozicija.  Šiek tiek nusivylę patraukėme į pačius Druskininkus. Ten užsukome į iliuzijų kambarį. Ir kaina buvo normali, ir emocijos daug geresnės. Patiko apverstas kambarys, veidrodžių labirintas, o labiausiai širdelę paglostė – paukščių takas.

rozaly123

Laisvalaikiu visuomet važinėju dviračiu, o kadangi esu iš Kauno, labai mėgstu dviračių trasą, kuria galima nuvažiuoti arba iki Kauno pilies, arba iki pat Lampėdžių.

Būtent šią dieną dviračiais važinėjomės su draugų kompanija ir nusifotografavau visiems kauniečiams (o gal ir ne tik?) gerai žinojome vietoje – Nemuno krantinėje, kitapus „Kartu ♥ Kauną” užrašo.

Lady-Aistė

Mano trumpas vasaros pasivaikščiojimas su drauge gimtadienio proga po savo miestą – Uteną. 

Pirmiausia apsilankėme Miesto sode. ,,Miesto sodas- tai  nedidelis parkas (2,65 ha) Utenos miesto centre, skirtas trumpam atokvėpiui. Miesto sodas įkurtas apie 1930 metus, pertvarkytas 2009 metais. Jame yra dvi dekoratyvinės skulptūros ("Atgimimas" - autorius Jonas Šimonėlis, "Atrask savo laimę" - autorius Kęstutis Musteikis).  Miesto sode  jauku pasėdėti  ir   pasigrožėti  daugiamečių gėlių gėlynais. Miesto sodas su Dauniškio ir Vyžuonos parkais jungiasi į nedalomą visumą, besidriekiančią per visą Utenos miestą.“

Vėliau nukeliavome į Dauniškio parką. Trumpai apie jį. ,,Vaizdingas Dauniškio parkas yra pamėgta uteniškių ir miesto svečių poilsio vieta. Dauniškio ežero pakrantėse žaidimų aikštelėse krykštauja laimingi vaikai, senyvo amžiaus žmonės čia randa ramybę ir gryno oro oazę. 2011 metais Utena atšventė 750 metų jubiliejų. Šios šventės proga Dauniškio ežeras pasipuošė šviečiančiu ir grojančiu fontanu su vandens ekranu (fontano programos demonstruojamos šiltuoju metų sezonu).“ 

Fredereka

Birželio 1 d. Vasara prasidėjo vienu iš mano mėgstamiausių užsiėmimų - fotografavimu. Tik tą dieną turėjau naują nedidelę patirtį. Kadangi tai vandens gėlės, bridau į vandenį, kad jas įamžinčiau, o šalia esanti draugė gąsdino sakydama, kad mane užpuls bebrai. Bet neužpuolė. :D

Birželio 2 d. Mano miestelyje vyko Pasienio Fiesta kurioje koncertavo „2 Donatai“ ir „Pinup Girls“. Nors tiesą sakant, kai dainavo „Pinup Girls“, buvome išėjusios pasivaikščioti, nes nelabai patiko, o kai sceną perėmė „2 Donatai“ reikalai taip pat nelabai pasitaisė.

Birželio 3 d. Kadangi Fiesta vyko dvi dienas, antrąją dieną koncertavo Donatas Montvydas. Tad žmonių susirinko žyyymiai daugiau nei pirmąją dieną. O 12 valandą leido fejerverkus, kurie dievaži, buvo geresni nei per Naujuosius metus.

Birželio 13 d. Su šeima ir giminėmis grįžusiais iš Airijos, aplankėm Grūto parką. Mamai jis labai nepatiko, nes jame buvo pilna sovietinių statulų. Bet labiausiai visiems patiko gyvūnai. Daugiausia ten buvo įvairiausių rūšių paukščių. Taip pat buvo zebrų, elnių, kupranugarių, stumbrų, lapių, bei juokingų meškų.

_________________________________________________

Geriausia tai tas, kad sugalvojusi įgyvendinti tokią idėją pati neturiu kuo pasidalinti. :D Bet labai netikėtai atsirado darbelis vasarai ir visą laiką praleidau nuobodžiai tūnodama ofise. Beje, ten nutiko gana juokingas įvykis. Tvarkydama dokumentus ir dėliodama įmonės sąskaitas, pamačiau vieną sąskaitos kvitą, kurį tuoj pat nufotografavau ir išsiuntinėjau draugėms. Esmė buvo tos įmonės, išrašiusios kvitą, pavadinimas. O jis tikrai apibūdino mano tuometinę nuotaiką ir apskritai visą būseną (nes pagalvokit: ankstus rytas, neišsimiegojus, sėdžiu kažkokiam ofise ir kuičiuosi po dokumentus, nors tikrai nesu popierinė „žiurkė“).

Lavonas. Būtent kaip lavonas tuo metu ir jaučiausi. Bet po šito radinio kažkaip net nuotaika pakilo. :D

Šiam kartui tiek. Jei atsiras daugiau įspūdžių - bandysiu sukurti ir antrą įrašą. Galbūt ir pati nebesijausiu, kaip lavonas ir nuveiksiu ką nors įdomesnio, nes, na, pripažinkim, mano dabartinis ofiso gyvenimas nebūtų įdomus. :D

Labai labai ačiū, jei išskaitėte iki galo! O didžiausia padėka Alaskai!!!

Papasakokit savo vasaros įspūdžius, gal bent jau jūs nebūsit tokios mirusios, kaip aš. ;)

-Dani-

Read More

Birželio ikonos

Labas vakaras.

Kaip ir buvau sakiusi, „Mėnesio stilingiausios“ įrašus praplėčiau viso MA lygiu. 

Tik pirmiausia pagalvojau, jog pavadinimas buvo labai prastas, nes iškart brukdavo idėją, kad tik įrašuose esančios panelės yra gražiausios, o taip nėra. Antra, šio pobūdžio įrašai yra paremti tik mano asmenine nuomone, tad vėlgi tas vienos ar kelių panelių išskyrimas, kaip „stilingiausių“ buvo gana netikslus. Ir kaip visada, įrašo pavadinimas tapo didžiausia problema, nes niekaip nesugalvojau tinkamo.

Bet tai  už mane atliko ant stalo gulintis Agnės Jagelavičiūtės žurnalas „Aš - ikona“. Ir kaip ji pati sako - „kiekviena moteris ar mergina yra ikona“. Va ir pavadinimas, be jokių aukštesniojo laipsnio formų, kurios nori nenori kažką ima ir išaukština.

O kas toliau? O toliau nuostabios merginos ir dar nuostabesni jų deriniai, kurių specialiai tikrai neieškojau, o paprasčiausiai „užmačiau“, susižavėjau ir dalinuosi su visomis. 

Konkretaus derinių ar panelių skaičiaus taip pat nėra. Viskas priklauso nuo to, ką atrasiu beklajodama po MA pasaulį.

Žvilgtelėkim į birželio mėnesio deimančiukus.

Eve123

Retro-vintažinis-70-ųjų įvaizdis su trupučiu šiuolaikinio skonio aksesuaruose ir makiaže. 

Kitaip tariant, šių dienų Norma Bates, tik kur kas jaunesniame kūne ir įtakota šiuolaikinių mados tendencijų.

Labiausiai nustebino palaidinės ir suknelės sujungimas. Nė nepagalvojau, kad šitą suknelę galima panaudoti kaip ilgą, susiaučiamą liemenę, o pamačius pas Evę ir pati užsimaniau tokio derinio. Eve, tau leidus greitu metu pasiskolinsiu idėją!

Štai toks „patiuninguotas“ vaizdas iš karto šovė į galvą. Tvarkinga, klasikinė, beveik ideali moteris.

Eve123

Gerai, kad kasdien balsuodavau už Evę, tai ir derinių pro akis nepraleisdavau. 

Čia viskas naujoviška ir modernu, nė iš tolo neužuosi tų 70-ųjų iš pirmojo derinio.

Dar neseniai Lovely Pink interviu kaip tik paminėjau, kad mano mėgstamiausios aprangos detalės yra bet kokie plėšyti džinsai ir odiniai/džinsiniai švarkeliai. Tai jau be kalbų, kad šitas derinys man tikrai artimas širdžiai. 

Iš kitos pusės, nors aprangos akcentai gana „klišiniai“, bet vis dar labai populiarūs ir neatsibostantys.

Ir šita šukuosena kažkodėl pas visas žiūrisi labai natūraliai, duoda tokį Beyonce vibe'ą, o ant mano lėlės atrodo, kaip TA grindų šluota (cotton yarn mop). Bet kaip smagu, kad dauguma lėlių labai autentiškos ir ne visoms tinka tas pats, kaip ir realybėje.

ElenaGilbert17

Prabangus house-party, su daugybe vienaip ar kitaip pagarsėjusių žmonių. Kitaip čia ir neįsivaizduočiau. Net ir fonas, kaip pagal užsakymą. 

Apskritai mane sužavėjo ta vasariška harmonija visame kame - tiek foninė aplinka, tiek derinys, o ypač lėlės veidas: įdegusi oda, strazdanos, rausvi skruostai. Visas komplektas.

Ir dar tas kontrastas, tarp realių ir MA orų. Toks jausmas, kad MA turi savo atskirą klimatą.

Kiek kartų filmuose esam matę panašias vietas? Daug. Kiek kartų juose vyko vakarėliai? Taip pat daug.

Tik Elenos lėlę matau tokiame labiau rafinuotame ir elitiniame vakarėlyje, o ne Project X šėlionėse iki visiško nusitašymo.

SATI

Esu labai nustebus, kad anksčiau niekada nepastebėjau, kokią išskirtinę lėlę turi Sati. Nors ją pačią, kaip žaidėją, tikrai žinau, bet lėlės nepastebėjau. Gal dėl to, kad ir pati seniau nesureikšmindavau to išskirtinumo, o dabar tik to ir teieškau.

Dieviškas lėlės veidas! Panašiai kaip ir Evė, Sati taip pat susikūrė ilgalaikį veidą. Manau, kad dabar tikrai atpažinčiau, jog tai būtent ji. 

O dar labai smagiai žiūrisi apranga. Apskritai tie du rūbai yra tokie dviprasmiški: gali atrodyti, kaip įprasti kasdieniai rūbai, t.y. lengvas paltukas ir romperis (nesu tikra ar taip ir verčiasi) arba kaip naktiniai. Tai šiuo atveju - pastarasis variantas.

Žinot, kai filmuose rodo turčių gyvenimą ir moterys rytais atsikelia jau būdamos gražios, o jų naktiniai rūbai tokie stilingi, kad bent jau aš su jais net ir į gatvę išeičiau... Tai čia būtent tas atvejis.

 

Tiesiog iš karto prisiminiau „Liežuvautojos“ fashionistas... Čia žmonės ryte atrodo taip gražiai, kaip aš net dienos metu nesugebu... 

SATI

Nerealiai patiko! Toks jaunatviškas ir laisvas derinys. Sakyčiau, kad primena laikotarpį nuo 80-ųjų iki 2005-ųjų, kada vėl į madą atėjo spalvoti bei ryškūs rūbai ir patys riedučiai dar buvo ganėtinai populiarūs, kiek prisimenu net ir filmų apie riedutininkus buvo nemažai. Bet čia iš esmės viskas kur kas skoningiau. Reikėtų nebent „kliošinių“ kelnių.

Ir dar vos nenualpau, kai pamačiau tą skarelę ant galvos. Iš kur?! Taip norėčiau...

Dalia

Po šito derinio teko pasikapstyti Dalios galerijoje. Tada įsitikinau. Ta lėlė tokia nežemiška! Apranga sako viena, o veidas ir kūnas - visai ką kita. Lyg įsprausta į XXI a. rėmus, bet atkeliavus iš kažkur kitur. Ir tikrai neslėpsiu, kad man tai viena gražiausių lėlių visoje MA, nors kaip ir Sati, Dalią atradau visai neseniai.

Kad derinys stilingas, tai nereikia nė sakyti, bet visa kita atrodo be galo stebuklingai. Ir tuo pačiu labai kietai. 

Siūlau pasižvalgyti Dalios galerijoje, pamatysite, kaip gražiai ji perteikia savo stilių. 

Baigusi įrašą pastebėjau, kad vis kas nors man primena kažką iš filmų ar serialų. Bet kai jau esi kino maniakė, tai...

Gero vakaro. Iš tiesų tai jau beveik nakties.

-Dani-

Read More